rutinėti

rutinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. intr. raičiotis, ritinėtis: Kap aš buvau mažutukas, po žemyną rutinė́jau (d.) Rod. 2. tr. ritinėti: Rado rutinė́jant katilkėlę (ritinį) Dv. | refl.: Ratelis rutinė́jasi Dv.